Daugelis mūsų dantų apnašas laiko tiesiog blogu burnos higienos rezultatu. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo kur kas įdomesnį vaizdą.
Apnašos nėra vien maisto likučiai ar „nešvara“ ant dantų. Iš tiesų tai sudėtinga mikroorganizmų bendruomenė, dar vadinama burnos biofilmu. Ji pradeda formuotis natūraliai vos per kelias valandas po dantų valymo ir yra neatsiejama burnos ekosistemos dalis.
Problema atsiranda ne todėl, kad apnašos egzistuoja, o todėl, kad ilgainiui jose gali sutrikti bakterijų pusiausvyra.
Kas iš tikrųjų yra dantų apnašos?
Dantų apnašos – tai minkštas, plonas sluoksnis, sudarytas iš bakterijų, seilių baltymų ir kitų burnoje natūraliai esančių medžiagų.
Mokslinėje literatūroje jos apibūdinamos kaip biofilmas – organizuota mikroorganizmų bendruomenė, prisitvirtinusi prie danties paviršiaus. Biofilmai aptinkami ne tik burnoje, bet ir gamtoje ar net žmogaus organizme.
Burnoje gyvena daugiau nei 700 skirtingų mikroorganizmų rūšių. Daugelis jų nėra kenksmingos, o kai kurios net prisideda prie sveikos burnos aplinkos palaikymo.
Todėl apnašų susidarymas savaime nėra liga – tai natūralus biologinis procesas.
Kodėl apnašos formuojasi net ir kruopščiai valant dantis?
Trumpas atsakymas – todėl, kad jų susidarymas yra neišvengiamas.
Vos išsivalius dantis, ant jų paviršiaus pradeda formuotis vadinamoji įgytoji pelikula – plonas seilių baltymų sluoksnis. Prie jo greitai prisitvirtina pirmosios bakterijos, kurios pradeda kurti naują biofilmą.
Šis procesas vyksta kiekvieno žmogaus burnoje, nepriklausomai nuo to, kaip kruopščiai jis prižiūri dantis.
Kasdienės burnos higienos tikslas nėra visiškai sustabdyti apnašų formavimąsi. Tikslas – reguliariai jas pašalinti ir neleisti biofilmui subręsti bei tapti palankia terpe ligas sukeliančioms bakterijoms.
Kada apnašos tampa problema?
Sveikoje burnoje tarp skirtingų bakterijų rūšių egzistuoja pusiausvyra.
Tačiau ši pusiausvyra gali sutrikti dėl įvairių veiksnių:
- nepakankamos burnos higienos;
- dažno užkandžiavimo;
- didelio cukraus kiekio maiste;
- burnos sausumo;
- rūkymo;
- tam tikrų sisteminių ligų;
- ilgalaikio streso.
Kai aplinka tampa palanki tam tikroms bakterijoms, jos pradeda dominuoti biofilme. Tokia būklė vadinama disbioze.
Būtent disbiozė šiandien laikoma viena svarbiausių dantų ėduonies ir periodonto ligų vystymosi priežasčių.
Kodėl apnašos dažniausiai kaupiasi prie dantenų?
Viena dažniausių vietų, kur randamos apnašos, yra dantenų linija.
Ši sritis yra sunkiau pasiekiama valant dantis, todėl bakterijos čia ilgiau išlieka netrikdomos. Be to, prie dantenų kaupiasi daugiau maistinių medžiagų, reikalingų biofilmui augti.
Jeigu apnašos šioje vietoje nėra reguliariai pašalinamos, dantenos gali pradėti reaguoti uždegimu.
Pirmieji požymiai dažniausiai būna:
- kraujavimas valant dantis;
- paraudusios dantenos;
- jautrumas;
- nemalonus burnos kvapas.
Kaip apnašos virsta dantų akmenimis?
Ne visos apnašos lieka minkštos.
Jeigu jos ilgiau užsilaiko ant dantų paviršiaus, seilėse esantys mineralai pradeda kauptis biofilme. Pamažu jis sukietėja ir virsta dantų akmenimis.
Skirtingai nei minkštų apnašų, dantų akmenų nebegalima pašalinti dantų šepetėliu ar tarpdančių siūlu.
Dėl šios priežasties net ir puikiai prižiūrint burną profesionali burnos higiena išlieka svarbi ilgalaikės prevencijos dalis.
Ar elektrinis šepetėlis padeda geriau kontroliuoti apnašas?
Pastarųjų metų mokslinės apžvalgos rodo, kad elektriniai šepetėliai daugeliui žmonių gali efektyviau pašalinti apnašas ir sumažinti dantenų uždegimo požymius nei įprasti rankiniai šepetėliai.
Vis dėlto svarbiausias veiksnys išlieka ne šepetėlio tipas, o reguliarumas ir taisyklinga valymo technika.
Net geriausias šepetėlis nepasieks tarpdančių, todėl tarpdančių priežiūra išlieka ne mažiau svarbi kasdienės rutinos dalis.
Ką šiandien žinome apie sveiką burnos mikrobiomą?
Anksčiau buvo manoma, kad kuo daugiau bakterijų sunaikinsime, tuo sveikesnė bus burna.
Šiandien mokslas kalba kitaip.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad burnos sveikata priklauso ne nuo bakterijų kiekio, o nuo jų pusiausvyros. Sveikame mikrobiome skirtingos bakterijų rūšys gyvena subalansuotoje bendruomenėje ir padeda palaikyti stabilią burnos aplinką.
Todėl šiuolaikinė burnos priežiūra vis dažniau orientuojasi ne tik į apnašų šalinimą, bet ir į sveikos burnos ekosistemos palaikymą.
Kaip sumažinti apnašų kaupimąsi?
Nors visiškai išvengti apnašų neįmanoma, jų kaupimąsi galima reikšmingai sumažinti:
- valykite dantis du kartus per dieną;
- kasdien valykite tarpdančius;
- ribokite dažną užkandžiavimą tarp valgymų;
- gerkite pakankamai vandens;
- rūpinkitės burnos drėgme;
- reguliariai lankykitės profesionaliai burnos higienai.
Svarbiausia prisiminti, kad burnos sveikatą lemia ne vienas produktas ar viena procedūra, o nuoseklūs kasdieniai įpročiai.
Pabaigai
Dantų apnašos nėra vien blogos burnos higienos ženklas. Tai natūraliai susiformuojantis burnos biofilmas, kuris yra neatsiejama burnos mikrobiomo dalis.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad svarbiausia ne visiškai pašalinti visas bakterijas, o palaikyti jų pusiausvyrą. Būtent todėl reguliari burnos higiena, tarpdančių priežiūra ir dėmesys kasdieniams įpročiams išlieka vienais svarbiausių žingsnių siekiant ilgalaikės burnos sveikatos.
